- parioglinti
- pariõglinti menk. 1. intr. nerangiai nueiti: Pastovėjo policininkas, pastovėjo, mato, kad galo nebus, nusispjovė ir parioglino šalin rš. 2. refl. intr. kerėpliškai, ne vietoj atsisėsti: Pasirioglins su kojom vidury gryčios, ir pereit nebėr kur Ds. Ana moteriškė pirmoji pasirioglino už stalo galo rš. 3. tr. DŽ, Mrj, An, Svn, Všk netvarkingai, ne vietoj ką padėti, pastatyti ką griozdišką: Parioglino baidykles kviečiuose J.Jabl. Julijonas parvežinęs tą stovylą sudaužino, o jos vietoj savo stovylą parioglino M.Valanč. Vokyčiai ant skardžiais upės parioglino taranus S.Dauk. O kryžiokų mašinos … prie pačių pilies sienų parioglytos A1883,134. Pariõglino šiaudų vežimą viduryje kiemo, ir stovi Vl. Kam čia tuos ratus ant tako parioglinai? Slm. Parnešė šakas ir pariõglino pas duris Gs. Kam tu čia tą akmenį pariõglinai? Grš. Parioglinau ąžuolinę kaladę į paklaimį, gal nesupus per žiemą Ssk. Kur čia tuos grozdus parioglinai – negalima nė praeiti! Pnd. Padėjo žvirblelį, parioglino (d.) Gr. Namelio židinyje liepsnojo parioglytas malkpagalis rš. 4. tr. netikusiai pastatyti: Pariõglino kluoną, vėjas ir sugriovė Gs. Volavičia Tirkšliūse bažnyčią parioglino M.Valanč. Kas nepapyks, matydamas viduryje miesto parioglintus milijoninius bizantikus Vaižg. 5. tr. negrabiai parašyti, pakeverzoti: Moka šiaip teip savo pavardę parioglinti rš. \ rioglinti; antrioglinti; atrioglinti; įrioglinti; išrioglinti; nurioglinti; parioglinti; parrioglinti; persirioglinti; pririoglinti; surioglinti; užrioglinti
Dictionary of the Lithuanian Language.